Vakar dviprasmiškas jausmas apėmė – ir keista, ir smagu, ir juokinga. Šeimos didieji vyrai (tėtė ir Lukas) vakar vakarą leido žaisdami su kinetiniu smėliu. Abu buvo labai įsitraukę ir susikaupę, statė pilis ir ginybines sienas, Lukui labai patiko, jis kantriai ir tvarkingai pirštuku spaudė smelį į formeles ir vis labai džiaugdavosi kai iš formelės tėtė padėdavo išimti naują bokštelį. Nieko įmantraus, bet vyrus tikrai užkabino. Bežaidžiant atėjo laikas tėčiui išvykti į darbą, Lukas labai susinervino, kad žaidimai baigėsi ir vis rodė, kad nori pasikapstyti smėlio dėžeje.