Kai tik pradėjo dygti Lukui dantukai vis pagalvodavau, kad reikia nuvykti pas odontologą susipažinti, apsiprasti, bet taip ir neprisiruošiau, atrodė dar bus laiko. Kol vieną dieną valgydamas pradėjo verkti, kad skauda, kitą dieną vėl ir vėl. Supratau, kad jau metas nuvažiuoti pasirodyti ir kad praleidau geriausią laiką, kol neskaudėjo ir nebuvo diskomforto. Na ką padarysi, yra kaip yra. Šiaip buvau nusiteikusi, kad jo dantukai neturėtų gesti, nes mes su tėčiu nelabai žinom kas yra dantų skausmas bei kančios odontologo kėdėje, nuo to laiko kai turi dantukus naktimis jis jau nebevalgo (pirmas dantukas išdygo prieš pat pirmąjį gimtadienį), nuo pat pradžių pati valau jam dantukus – visi faktai į naudą.
Užsirašėm ir laukėm, gerai, kad laukti teko neilgai, nes jau sekančią dieną pasiūlė atvykti.