Kai tik pradėjo dygti Lukui dantukai vis pagalvodavau, kad reikia nuvykti pas odontologą susipažinti, apsiprasti, bet taip ir neprisiruošiau, atrodė dar bus laiko. Kol vieną dieną valgydamas pradėjo verkti, kad skauda, kitą dieną vėl ir vėl. Supratau, kad jau metas nuvažiuoti pasirodyti ir kad praleidau geriausią laiką, kol neskaudėjo ir nebuvo diskomforto. Na ką padarysi, yra kaip yra. Šiaip buvau nusiteikusi, kad jo dantukai neturėtų gesti, nes mes su tėčiu nelabai žinom kas yra dantų skausmas bei kančios odontologo kėdėje, nuo to laiko kai turi dantukus naktimis jis jau nebevalgo (pirmas dantukas išdygo prieš pat pirmąjį gimtadienį), nuo pat pradžių pati valau jam dantukus – visi faktai į naudą.
Užsirašėm ir laukėm, gerai, kad laukti teko neilgai, nes jau sekančią dieną pasiūlė atvykti.

Nervinausi ir bijojau, nors Lukas poliklinikų ir gydytojų nebijo, bet tokioje aplinkoje jam pirmas kartas, plius jau jam skauda. Mano mama patarė išsamiai papasakoti kas jo laukia. Prieš vykstant papasakojau, kad teta norės suskaičiuoti jo dantukus, prašys išsižioti, aš jį paimsiu ant kelių ir mes atsigulsime, ji įjungs šviesą (tėtė įjungė telefono žibintuvėlį ir pašvietė į burnytę), parepetavom, pakikenom ir išvykom tikrintis. Atvažiavus iki vizito laiką leidome žaidimų kambaryje ir laukdamas Lukas vis rodė, kad nori eiti į kabinetą pasižiūrėti, nes ten buvo stiklinės durys ir jį domino nauja aplinka. Kai atėjo laikas mūsų laikui, jis greit apsidairė kabinete ir prašėsi atgal į žaidimų kambarį. Gydytoja pasiūlė ten jį ir apžiūrėti, aš labai nustebau, bet tai buvo tikrai labai geras sprendimas, nes Lukas jautėsi daug jaukiau. Paprašytas išsižioti suabejojo, bet aplink buvo keletas žaisliukų, kurie taip pat “rodė dantukus” ir apžiūrėjęs krokodilo dantis jis nusprendė parodyti savuosius, atsisėdo man ant kelių, išsižiojo, tėtė telefonu pašvietė, gydytoja įvertino, Lukas liko su šypsena. Ir paaiškėjo, kad dantukai yra sveiki, tiesiog vienoje pusėje dygsta du krūminiai, po kelių dienų jau ir aš juos pamačiau ir kitoje pusėje dar vieną. :/ Žinoma nudžiugau, kad nereikės taisyti! Džiaugiausi dar ir dėl to, kad pastarosios savaitės neaiškius zyzimus taip pat galima nurašyti dantims. 😀 Išsiaiškinau, kad mūsų naudojamas dantų šepetėlis yra tinkamas, o dantų pastą jau reikėtų rinktis su fluoridu. Visi išėjom išsišiepę iki ausų.
Negalėjau patikėti, kad viskas praėjo taip sklandžiai! Manau repeticijos ir puikiai pasirinkta odontologijos klinika (draugiška aplinka bei profesionali, maloni odontologė) buvo sėkmės paslaptis! Keliaujant su mažyliais tikrintis dantukų, tikrai rekomenduoju atkreipti dėmesį į šiuos du punktus, juk niekam nesinori išsinešti klykiantį ir išsigandusį vaiką… 🙁

Mes rinkomės Donato Jurgaičio odontologijos kliniką, kurioje vaikams drąsumo suteikia žaidimų kambariukas, o procedūrų metu galima žiūrėti mėgstamus filmukus, sūnaus dantukus apžiūrėjo Aušra Grigaitienė vaikų ir suaugusių gydytoja odontologė, šiai specialistei taip pat tik pagiriamieji žodžiai. Jei dar nesate išsirinkę savo klinikos, tikrai rekomenduoju šią!

Share: