Lavinanti lėkštė man patiko iš pirmo žvilgsnio, ji pasirodė smagi ir pamaniau, kad gali padėti dvimečiui sūnui pamėgti įvairesnį maistą. Pirkdama net nepagalvojau, kad visų pirma tos lėkštės pagalba reiks lavintis man, nes niekad nebuvau iš tų moterų, kurios iš paprastų dalykų lėkštėje geba sukurti  toookį grožį ir estetinį vaizdą, kad miela malonu žiūrėti. Man labiau pavykdavo koncentruotis į skonį. Tačiau kai lėkštė pateko į mūsų namus, aš stengiausi ir tikrai, gal atrodys keistai, bent pradžioje aš tikrai turėdavau pasukti galvą kaip ką sudėlioti veiduko lėkštėje, vėliau viskas ėjosi lengviau, kuo dažniau tą dariau, tuo lengviau pavykdavo pateiktį įvairų, spalvingą, skanų bei maistingą maistą ar užkandžius, bet aš dar mokausi… Pastebėjau, kad mano bei vyro lėkštėje taip pat atsirado daugiau spalvų, įvairovės, dažniau pasistengiu gražiau pateikti. Ir tai asmeninis mano pasiekimas. Vadinasi, be tikėtosios naudos gavau ir pridėtinę vertę.

O jei kalbėtume apie vaikus, aš visada vertinu dalykus, kurie paprastoje kasdienybėje suteikia daugiau naudos nei įprastai. Šioje lėkštėje ne tik smagiai pateikiamas maistas, kuris, sakyčiau, labai priimtinas vaikiškai akiai, bet natūraliai norisi įvairovės, nes reikia padaryti šukuoseną, barzdą, nosytę, akytes ir pan. O valgant vaikas atpažįsta veiduko dalis, skaičiuoja kiek uogyčių sudaro auskariukus, kokios spalvos akys ir valgymas tampa savotišku žaidimu. Vaikai yra įpratę, kad jiems visa veikla tarsi žaidimas, čia tik mums atrodo, kad valgymas rimtas reikalas ir reikia suvalgyti visą košę, mėsytę bei garnyrą.

Įsigijau lėkštutes abiems mažyliams ir iš pradžių rečiau, dabar jau vis dažniau, stengiuosi pradžiuginti vaikučių akis gražiais pusryčiais ar pietumis. Lukas dažniausiai lėkštę pasitinka “vaaaau” ir “ooohooo” šūksniais, tai aš jau šypsausi. O dėl paties valgymo, tiesą pasakius, situacija į priekį juda po truputį. Lėkštes užsakiau, kai situacija su valgymu jau buvo gana prasta, nes kažkodėl po truputį, po truputį jis ėmė atsisakinėti maisto, daržovių liko visai nedaug, vaisių taip pat… Nusprendžiau imtis veiksmų. Pirmus kartus sulaukiau susižavėjimo, vėliau paknibinėjimo, paskui jau išsirinkdavo mėgstamą maistą (kadangi į lėkštę sąmoningai dėjau jo mėgstamą kartu su ignoruojamu), pastaruoju metu jau įkalbu pabandyti  tuos skonius, kurių jis neragauja (ir šioje vietoje aš džiūgauju bei strikinėju, mane užkabina pati mintis, nes aš jau matau rezultatą!), o kartais seniau nemėgtas patiekalas jam patinka ir jis yra suvalgomas! Tokia, man labai sunki, bandymų eiga. Pradžioje galvojau – na neveikia ji mums! ..bet aš nemažai dirbusi su pardavimais ir puikiai žinau kiek kartų tenka pardavinėti idėją, kad ja susidomėtų, kad „NE „yra natūrali proceso dalis. Kažkurioje knygoje esu skaičiusi mintį, kad vaikui 8-10 kartų atsisakius to paties patiekalo galime teigti, jog  jis nemėgstamas, praktikoje dažniausiai niekas tiek kartų nesiūlo, pasiduodame daug greičiau… Taigi, iš „NE“ mes jau pajudėjome į bazę „GAL“, jaučiuosi savotiškai laimėjus!

Šiaip mūsų vaikas labai užsispyręs ir sunkiai įtikinamas, manau, kad daugeliui vaikų tas smagus vaizdelis suveiktų greičiau. Žinoma, norint sudominti galima ir pačiai gaminti gyvūnėlius iš vaisių, kurti, improvizuoti ir pan. paprastose lėkštėse, bet man toks šablonas pasirodė labai priimtinas, nes daug lengviau jį apdirbti, net nebūtina turėti išskirtinės fantazijos (aš jos tikrai neturiu). Taip pat galima numoti ranka ir nurašyti tokias pastangas, sakyti – kai norės, tai valgys… Čia kiekvienos pasirinkimas. Aš norėjau išbandyti man žinomus būdus sudominti sūnų, kad vėl įvesčiau skonius, sveikus produktus (seniau jis juos noriai valgė), kad formuočiau sveikos ir subalansuotos mitybos principus. Nesinorėjo visko palikti likimo valiai, nes pastaruoju metu vaikų mityba darosi tragiška, darželiuose vaikai nieko nevalgo, namuose racionas taip pat tampa ribotas. Turėdama šiek tiek žinių, nenorėjau, kad mitybos principus diktuotų dvimetis, jei jau jis nori kažką rinktis, tai gal geriau jam duosiu pasirinkti kurias kelnes ir marškinėlius šiandien rengsis… 🙂 Žodžiu, mano galva, ši smagioji lėkštė puikus pasirinkimas nevalgiukams, mamoms, kurios mėgsta kurti gražų maistą, mamoms ir jų vaikučiams, kurie nori pažaisti bei naudingai praleisti netgi pietus ar vakarienę ar šiaip ieškantiems kažko įdomaus.

Dalinuosi keliomis idėjomis, savo bandymais pateikti smagiai ir skaniai, bet manau, jūs galite daug geriau!

Share: