Mūsų vaikinams važiavimas vienomis ar kitomis transporto priemonėmis kasdienybė. Nenuostabu, kad taip intensyviai važinėjant atsirenkame ir kartais paaiškėja, kad ne visi pasirinkimai buvo teisingi. Taip nutiko su pirmuoju keturračiu, pirkome jį šiek tiek daugiau nei prieš metus, pirmasis pasirinkimas buvo elektrinis ir labai greit supratome, kad ši transporto priemonė mūsų vaikams labai patinka ir tinka, tik išaiškėjo keli minusai, kuriuos norėjosi eliminuoti. Pirmas, svarbiausias trūkumas – ribotas nuvažiuojamas atstumas iki keturračio išsikrovimo(~15 – 20 km, laukuose iki 10 km), tai niuansas, kuris tikrai ne visiems užkliūva, jei vaikas važinėjasi aplink namus, išsikrauna, pasikrauna ir rieda toliau – jokių problemų. Mūsų atveju, mes važinėjamės kiek tolėliau nuo namų ir brolio bei tėčio motociklai gali įveikti daug didesnius atstumus, kalnus, sunkiai pravažiuojamas trasas, tuo tarpu mažylis, važiuojantis elektriniu keturračiu savo pasivažinėjimus turėdavo baigti gerokai anksčiau arba į sudėtingesnes, ilgesnes trasas nevažiuodavo išvis. Antras pasirinktas benzininis keturratis išsprendė visas problemas