Mūsų vaikinams važiavimas vienomis ar kitomis transporto priemonėmis kasdienybė. Nenuostabu, kad taip intensyviai važinėjant atsirenkame ir kartais paaiškėja, kad ne visi pasirinkimai buvo teisingi. Taip nutiko su pirmuoju keturračiu, pirkome jį šiek tiek daugiau nei prieš metus, pirmasis pasirinkimas buvo elektrinis ir labai greit supratome, kad ši transporto priemonė mūsų vaikams labai patinka ir tinka, tik išaiškėjo keli minusai, kuriuos norėjosi eliminuoti. Pirmas, svarbiausias trūkumas – ribotas nuvažiuojamas atstumas iki keturračio išsikrovimo(~15 – 20 km, laukuose iki 10 km), tai niuansas, kuris tikrai ne visiems užkliūva, jei vaikas važinėjasi aplink namus, išsikrauna, pasikrauna ir rieda toliau – jokių problemų. Mūsų atveju, mes važinėjamės kiek tolėliau nuo namų ir brolio bei tėčio motociklai gali įveikti daug didesnius atstumus, kalnus, sunkiai pravažiuojamas trasas, tuo tarpu mažylis, važiuojantis elektriniu keturračiu savo pasivažinėjimus turėdavo baigti gerokai anksčiau arba į sudėtingesnes, ilgesnes trasas nevažiuodavo išvis. Antras pasirinktas benzininis keturratis išsprendė visas problemas

Labai džiaugiuosi tokia keturračių pasirinkimo eiga – pirma pigesnis elektrinis, kuris leido įsivertinti ar jis išvis „limpa“ vaikui, ar yra naudojamas ir tuomet, kai jau tikrai supratome, kad noriai važiuoja išsirinkome brangesnį benzininį, kuris išsprendė visas prieš tai kilusias bėdas ir kiekvieną kelionę džiugina tiek mus, tiek vaiką.

Mūsų pasirinktas benzininis vaikiškas keturratis – KMT MOTORS RS310 110CC . Jis tobulai tiko mūsų vaikui ir mūsų šeimos poreikiams. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, mūsų penkiamečiui RS310 didokas, visgi jis puikiai tiko, tereikėjo minimalaus adaptavimo (pvz. pasukti gazo rankenėlę, kad mažoms rankytėms būtų patogu naudoti). Vaikui puikiai pavyksta valdyti šį keturratį.

Neriboja atstumas: benzininis keturratis suteikia galimybę važiuoti tokius atstumus, kokius tik norime, nereikia sustoti vidury pasivažinėjimo supratus, kad reikia suktis ir judėti link namų.

Visi keliai įveikiami: labai džiugina, kad pagaliau visi galime važiuoti tomis trasomis, kurios seniau mažam elektriniam keturračiui buvo neįveikiamas, dabar vaikas važiuoja kur nori ir kaip nori – bekelė nebaisi (išbandyta ne vieną kartą!).

Nebaisu sušlapti: balos ir purvynas? Nieko tokio! Danguje kaupiasi lietaus debesys? Nieko tokio!

Saugu ir komfortiška važiuoti net ir prieblandoje (tas itin aktualu žiemą ir rudenį), keturratis turi ilgąsias ir trumpąsias šviesas bei stabdžių lemputes, tad patogu ir pačiam važiuoti ir kitoms transporto priemonėms matyti šį eismo dalyvį, net jei jis važiuoja ir pievoje, matomumas tik prideda saugumo.

Kuo mažiau apribojimų, tuo daugiau nuotykių ir nepamirštamų įspūdžių!

Šiandien lygiai mėnesis kai turime šį keturratį, minusų nepastebėjau jokių, anaiptol, matau, kad jis mums ne tik pasiteisino, bet dar ir labai ilgai atitiks poreikius, nes vaiko ūgis bei svoris tikrai nebus problema, taip lengvai jo neišaugs, nebeeent pritruks galingumo, čia jau kita kalba, bet aš tikiuosi, kad bent kokius 4-5 metus ši transporto priemonės tarnaus ir džiugins. Jei jūsų vaikas nori keturračio, labai rekomenduoju suteikti jam tą džiaugsmą, tai ir pramoga, ir sportas, ir buvimas gryname ore, ir nuotykiai – daugybė naudų. Pernai nupirkti keturratį vaikams mus paskatino kaimynai, pas juos mūsų berniukai pasibandė keturratį, motociklą ir dabar patys važiuoja šiomis transporto priemonėmis, nei karto nesigailėjau nei sprendimo, nei investicijų, tad eilinį kartą sakau – jei tik yra galimybė reikia suteikti vaikams tą džiaugsmą.

Share: