Kiškutis Mikutis – lavinamasis žurnalas vaikams

Lipdukaaaaiiii! Lipdukai, lipdukai lipdukai!!!… Mano sūnus jau išgyveno šią maniją, Lukui taip smagu buvo atrasti, kad mažyčiai jo pirščiukai geba sugriebti lipduko kraščiuką, atplėšti ir priklijuoti kur papuola: ant žaislų, baldų, kojų, rankų, veido, broliui ant galvos… 🙂 Pajaučiau, kad atėjo laikas lipdukų žurnaliukams, taip į mūsų rankas pateko Kiškutis Mikutis. Nors žurnalas yra rekomenduojamas nuo 2-4 metų vaikams, sūnus, žinoma, su mano pagalba, tikrai rado, ką veikti būdamas jau 1.5 m.

Iš pradžių Kiškutis Mikutis atliko tik lipdukų žurnaliuko funkciją, jo dėka Lukas suprato, kad lipdukai gali turėti savo vietą (jie nėra skirti apsiklijuoti kojas kol sėdi ant puoduko 😀 ). Su pirmaisiais žurnalo numeriais pradėjome mokytis kaip surasti lipdukams vietas, kaip surasti daiktų poras, šešėlius, mokėmės sujungti taškučius ir sujungę juos atpažinti skaičius. Tačiau dalis užduočių dar ir Lukui yra pakankamai sunkios, tiksliai net nežinau ar neįveikiamos, tačiau jam pritrūksta kantrybės, pvz. surasti skirtumus, ten juk tiek atidumo, dėmesio sutelkimo reikia, dabar jis atsisako tokio uždavinio, bet ateis laikas… Tikrai nesiruošiu vaiko spausti, neturiu tokio tikslo. Man atrodo, kad leidinys yra skirtas laisvalaikiui, lengvai, be spaudimo, supažinti su skaičiais, spalvomis, formomis, emocijomis ir kt. Labai patogu, kad užduočių pasirinkimas pakankamai platus, todėl galima atlikti tas, kurios yra vaiko jėgoms, vis pabandant ar pasiūlant atlikti papildomas. Labai patogu, kad apačioje yra pateikiamos rekomendacijos tėvams į ką atkreipti dėmesį ir kaip supažindinti vaiką su užduotimi. Nuosekliai perkant žurnaliukus, pastebiu, kad užduotys kartojasi ir Lukas vis kruopščiau ir tiksliau jas atlieka, pvz. seniau kai nuspręsdavo vyrukas paspalvinti, tai po darbų valydama stalą juokdavausi, kad nuėmus žurnaliuką, galima apibrėžti jo kontūrą, nes jis puikai matydavosi ant stalo, mat šiek tiek už „linijos“ išlįsdavo vaikas. 😀 😀 Dabar jau netelpa tik į paveiksliuko linijas, o stalas lieka švaresnis. 🙂 Jei kas pirkdavote senesnius numerius, gal pastebėjote, kad tarp lipdukų buvo toks baltas fonas, kuris trukdydavo mažiems piršteliams lengvai sugraibyti norimą lipduką, tai sūnus įsigudrino palenkti lapą, kad lengviau atsiskirtų, todėl paskutiniai lipdukai būdavo gerokai palankstyti ir jau ne tokie smagūs, bet dabar tas baltas fonas dingo ir net mažučiams turėtų būti pakankamai lengva darbuotis. Smagu, kad net ir tokios mažos smulkmenos yra tobulinamos, pagalvojama apie vaiko patogumą! <3

Labai džiaugiuosi kai sūnus pats pasiima žurnalą, atsiverčia patinkantį puslapį, įsitaiso prie savo staliuko ir darbuojasi. Dažnai kai maitinu mažylį ateina šalia mūsų ir atsineša Kiškutį Mikutį, nes žino, kad mielai skirsiu dėmesį, pagelbėsiu atlikti užduotėles, papasakosiu kas pavaizduota… Tai taip pat puikus užsiėmimas keliaujant arba vietose, kuriose vaikams nėra kuo kitu užsiimti. Žodžiu, tinkamas visais gyvenimo atvejais 😀 Lengvas, smagus, naudingas – nuoširdžiai rekomenduoju supažindinti ir savo vaikus su Kiškučiu Mikučiu.