Mamos batuose

Su batais man kažkaip nesiseka, visada noriu kitokių nei reikia. Pamenu kažkada dėl darbo specifikos reikėdavo nešioti klasikinio stiliaus aukštakulnius. Užmušk tu mane, kaip aš tada norėdavau kedų, nors iki tol sportinio stiliaus pakankamai užtekdavo tiek, kiek eidavau sportuoti.  Nuo tada kai pradėjau lauktis pirmagimio iki šiol mano pagrindine avalyne tapo žemapadžiai patogūs batai ir bateliai. Nepatikėsit. Dabar labiausiai noriu aukštakulnių. 🙂 Žudikų. Pageidautina – raudonų. Noriu žiauriai. Tik dar nedrįstu, nes tik pagalvojus apie žudikus, prieš akis iškart iškyla vaizdas kaip nuo terasos laiptų su tais žudikais čiuožiu ant nosies ir iš paskos tempiuosi savo vyručius.

Ehh… Tos mamiškos svajonės. Lažinuosi visos svajojam apie aukštakulnius, puošnias sukneles, ant kurių joks vaikas neatpila, mažas rankines į kurias nereikia prisikrauti sauskelnių, užkandžių ir poros komplektų vaikiškų rūbelių nenumatytiems atvejams, šukuosenas, kurių neišpešioja mažos rankutės, papuošalų, kurie guli metus ar du nepaliesti, makiažo, -10 kg… Turbūt, nesupras tokių dalykų niekas, kas nėra pabuvęs mamos batuose. Atrodytų, kokios gi čia svajonės, imi ir rengiesi, imi ir puošiesi… Nežinau kaip jums, bet man dar nesigauna.

Prieš kurį laiką buvo situacija, ryte sumąstėm  kažkur lėkti, visi ruošiamės, puošiamės, susižiūrim, ką pavalgydinti, ką ant puoduko sodinti, žodžiu, reik nepamiršti jokių būtinų poreikių patenkinti… Ir va jau vyrai apsirengę, jau kaip ir galėtume keliauti, ogi, žiū – aš dar su naktiniais ir chalatu. 🙂 Tai čia apie sukneles ir šukuosenas galvoti? Siunčiu vyrą į apačia rengti vaikų kombiais, o pati pykstuosi su spinta, išsitraukiu vienas kelnes, pabandau – ne – jų laikai dar negrįžo, imu kitas –  ne – ir jos dar neguli taip, kaip reikia, tada rengiuosi taip, kaip visad, susirišu plaukus ir einu pas vyrus, užsimetu paltą ir net neužsisegus nešuosi vieną iš vyručių, segu į jo vietą. Viskas. Man kol kas tik taip gaunasi. O svajoti visada gerai. Svajojant lengviau išgyventi motinystės atostogas.

Visa laimė, kad šiuo metu einamiausi batai bent jau raudoni. Nors šis tas iš senų gerų laikų. 🙂 O mylimiausioms kelnėms laikas dar ateis… 🙂