Paskaitos “Vaikų kalbos raidos skatinimas” santrauka

Pastaruoju metu didelį dėmesį skiriu vyresnėlio dvimečio kalbos skatinimui. Gimus mažyliui, spartus žodyno plėtimas buvo stabtelėjęs ir keletą mėnesių sūnus šioje srityje, sakyčiau, nejudėjo iš vietos. Prieš kelias savaites pajaučiau, jog vėl kiekvieną dieną atsiranda vis po kelis naujus žodžius, lengviau ir noriau pakartoja, kai yra prašomas – labai džiaugiuosi šiais pokyčiais, tačiau pamačiusi informaciją, kad artimiausiu metu vyks paskaita “Vaikų kalbos raidos skatinimas”, suskubau į ją registruotis. Paskaitos metu savo žiniomis ir patarimais dalinsis Neringa Kaminskienė, logopedė – specialioji pedagogė, turinti 12 metų praktinės patirties su įvairaus amžiaus, įvairios raidos bei įvairių gebėjimų vaikais. Aš ne tik sudalyvavau paskaitoje, bet su Neringa sutarėme, kad jos suteikta  informacija, pasidalinsiu su jumis, jei rasite naudingos informacijos, prašau, nepatingėkite pasidalinti straipsniu su kitomis mamomis, galbūt bent viena kita mintis bus tikrai aktuali.

Paskaitos metu Neringa supažindino su kalbos raidos stadijomis nuo pirmųjų gimimo dienų iki pradinių klasių, apie jas plačiau galite paskaityti adresu https://neringalogo.jimdo.com/kalbos-raida/

Taip pat sužinojome kaip gi kiekvienoje stadijoje galime prisidėti prie vaiko kalbos raidos skatinimo, juk kiekvienas norime, kad mūsų vaikučiai kuo greičiau pradėtų gražiai kalbėti.

Nuo gimimo iki pirmųjų metų kūdikis jau ruošiasi kalbėjimui. Kol kas jis bendrauja verkdamas, guguodamas, šypsodamasis. Šiuo laikotarpiu labai svarbu su juo daugiau bendrauti, reaguoti į jo kalbą, kalbinti patiems, dainuoti, nes vaikučiams patinka ritmiški garsai, eiliuoti tekstai, rodyti daiktus, duoti pačiupinėti, įsidėti į burnytę. Šiuo metu kalbos padargai lavinami per kūdikio jusles – klausą, regą, lytėjimą, skonį. Kalbėti reikėtų suaugusiųjų kalba, o jei pavartojate vaikišką žodelį (pvz. niam niam), pridėkite tikrąjį žodį, pvz., nori niam niam, nori valgyti?

1-2 m. vaikai jau mokosi kalbėti mėgdžiojimo būdu. Šiuo laikotarpiu svarbu kalbėti taisyklinga kalba, geriau jau be vaikiškų žodelių ir tai daryti reikėtų taip, kad mažylis matytų jūsų burną. Šiame amžiuje dalis tėvų jau susiduria su dilema, ar leisti vaikui naudotis informacinėmis technologijomis ir televizoriumi. Pasak Neringos, jei turinys yra parenkamas lavinantis ir pagal amžių, suaugusieji žaidžia kartu, padeda suprasti ir įgarsina, tuomet technologijos vaikui yra naudingos.

2-3 m. – žodyno plėtimo laikas. Mums pats aktualiausias amžiaus tarpsnis. 🙂 Visų pirma, tokio amžiaus vaikas jau nebe kūdikis ir su juo kalbėti reikia kaip su sau lygiu, jis jau labai daug supranta ir bendrauti galima pilnavertiškai. Jei iki šiol buvo svarbiausia akcentuoti aplinkoje esančių daiktų pavadinimus bei pagrindinius veiksmus, tai dabar jau padedame vaikui prabilti sakiniais ir patys vartydami knygutę įvardijame ne tik „šuo“, „katė“, „kamuolys“, tačiau jau prie žinomų žodžių pridedame papildomus – „Raina katė žaidžia su kamuoliu“, „Juodas šuo tupi šalia būdos“  ir pan. Neringa pabrėžia, kad žodyną labai plečia kelionės, išvykos – svarbu kuo daugiau skirtingų vietų aplankyti (miškas, kaimas, zoologijos sodas ir pan.), nes pamatyti tikrą gyvūną, išgirsti kokius garsus jis skleidžia yra daug efektingiau ir įsimintiniau, nei tiesiog vartant knygutę jo atvaizdą susieti su pavadinimu. Bendraujant su šio amžiaus vaikais gali atrodyti, kad jiems dar sunku suvokti laiko ir erdvės sąvokas, tačiau savo kalboje vis tiek jas reikia vartoti (rytoj važiuosime į kaimą, vasarą bus tavo gimtadienis ir pan.), nes jau labai greitai ateis tas momentas kai šios aplinkybės  jiems jau taps suvokiamos. Sveiki vaikai gali valdyti 2-3 kalbas, tačiau, jei šeima nėra dvikalbė, užsienio kalbų papildomai mokytis verta tuomet, kai jau kalbama gimtaja kalba.

Mano patirtis – pastebėjau, kad mano dvimečiui pavyksta „papasakoti“ 3-4 sakinių istorijas, žinoma prireikia mano pagalbos, dalis žodžių parodoma veiksmais, bet jam labai patinka kai supranti ką jis nori pasakyti ir manau, kad toks kalbinimas ir skatinimas kalbėti verčia mokytis trūkstamus žodžius. Dar vienas puikus būdas mokytis trūkstamų žodžių – dainelių dainavimas – smagus ir naudingas užsiėmimas, kuris labai patinka vaikams.

Sūnus, kaip ir aš, labai pastovus, pvz. jis gali kiekvieną dieną vartyti tą pačią knygelę, kelis mėnesius kasdien žaisti su kinetiniu smėliu ir pan., bet sudominus nauja veikla, knyga ar žaidimu atsiranda naujos temos, prireikia naujų žodžių. Prieš kelias dienas užsisakėm du naujus žaidimus iš Ugdau.lt, kurie ne tik plečia žodyną, bet tuo pačiu ugdo regimąjį suvokimą, dėmesį, mąstymą. Mes turime ir bandome du lavinamuosius žaidimus (www.ugdau.lt svetainėje  jų galite rasti gerokai daugiau ) – „Veiksmai“ bei „Dalis ir visuma“ – tai natūralių daiktų fotografijų rinkiniai, skirti įvairaus amžiaus asmenims skirtingoms kompetencijos ugdyti. Žinoma, tokius žaidimus galima žaisti vartant kiekvieną knygą ar žurnalą, bet man patogu turėti jau paruoštą rinkinuką kišenėje, jei kažkur užtrunkam, tenka laukti (mano vyresnėlis negali pakęsti laukimo), mums praverčia toks „planas B“.

Nuo 4 m.

• Keliaukite, dalyvaukite išvykose ir kalbėkite, kas bus, kas vyksta ir būtinai aptarkite, kas įvyko.
• Skaitykite, pasakokite vaikams.
• Užduotys išvykai, savaitgaliui – pastebėti, surinkti, suklasifikuoti tam tikrą informaciją (pastebėtas gėles, paukščius), aptarti pavadinimus.
• Stebėti orų, metų laikų permainas, besikeičiančią gamtą.
• Jei yra galimybė, leisti į būrelius, stovyklas.
• Mokyti vaiką finansinio raštingumo.
• Spręsti galvosūkius, kryžiažodžius.
• Leisti knygyne išsirinkti patinkančią užduočių knygutę.
• Užsirašykite ir kartu su vaiku lankykitės viešosiose bibliotekose.
• Žaiskite keliaudami automobiliu: sugalvoti vardus, pasakyti žodžius iš tam tikros raidės, vardinti, ką mato pro langą, pastebėti tam tikros spalvos automobilius, skaičiuoti autobusus, įvardinti kitų mašinų numerius ir pan.
• Stalo žaidimai.
• Informacinės technologijos (edukaciniai žaidimai, filmukai, laidos).

Štai kiek variantų, kaip galima plėsti žodyną, skatinti rišliąją kalbą ir ugdyti kitas kompetencijas. Asmeniškai aš kartais pajuntu, kad užsiimdama su vaikais pritrūkstu įvairovės, kaitos, nes paprasta daryti tuos dalykus, kai žinai, kad tai tikrai mėgsta vaikai.

Po paskaitos Neringa išsamiai kiekvienam atsakė į rūpimus klausimus, pateikė patarimų, pasiūlė pratimų, nukreipė tinkama linkme. O dabar dėmesio vilniečiams – žinau, kad balandžio 19 dieną vyks dar viena tokia paskaita, jeigu turite rūpimų klausimų, tikrai siūlau užsukti ir viską išsiaiškinti, o balandžio 26 d. renkama grupė 3-4 m. amžiaus vaikų į kalbos ugdymo programą. Daugiau informacijos Facebook Logopedo paslaugos (https://www.facebook.com/Logopedo-paslaugos-1500442640248609/) arba el. paštu neringa.kaminskiene@gmail.com

Rekomenduoju apsilankyti ir pagaliau gi prakalbinti tuos savo vaikučius. 🙂