Cit, visai jūs ne supermamos

Neseniai vienoje grupėje mama pasidalino gyvenimiška istorija: mieste leido laiką dvi šeimos auginančios panašaus amžiaus vaikučius (apie 2 m) ir keliaujant namo vienos šeimos vaikui pervargus tėvai pasiūlė telefoną su mėgstamu filmuku, kita šeima tokiu poelgiu pasibaisėjo, mat jie taip nesielgia. Po kelių minučių pasibaisėjusi šeima svarstė, kad reikia užsukti į „McDonalds“ nupirkti fri bulvyčių mažylės vakarienei.

Man po šios istorijos kilo daug minčių. Visokių.

Iš pradžių juokiausi. 😀

Paskui galvojau.

Kodėl mes teisiame vienos kitas, jei pačios ne visada elgiamės teisingai?

Ar supermamytės labiau super kai kitas mamas išdeda į šuns dienas?

Kartais man atrodo, kad mamos sėdinčios namuose savyje turi tiek daug užgniaužto pykčio, kurio nenori išlieti ant vaikų ar vyro ir kenčia kenčia… Kol įsijungia Facebook. Va tada ir prasideda, moralų gauna visos, kurios – maitina vaiką dešrelėm, sodina į vaikštynę, duoda telefoną ir daro kitus nusižengimus visuotinai priimtoms normoms bei vaiko gerovei. Na taip, daro. Daugiau ar mažiau blogai. Bet ar tai yra priežastis žeminti, koneveikti ir drabstyti purvais? Turiu įtarimą, kad po tokios nuomonės išsakymo širdyje taip gera ir ramu palieka, kad va, ją pastačiau į vietą, o aš pati labai šauni, viską žinau ir puikiai darau… Suabejočiau tuo… Nesu sutikusi žmogaus, kuris visad elgiasi teisingai. Visos visko pridarom, skirtumas tik tas, kad vienos pirštais bado ir garsiai šaukia, kitos, tuo tarpu, vietoje ir laiku patyli, nesuka galvos kaip gyvena kiti. Skirtumas tarp mamų, mano galva, yra vienintelis – skirtingos vertybės ir fokusas į savus prioritetus. Vienoms auginant vaikus, svarbu stilingai aprengti, kitoms lavinti vaiką, dalis mamų stengiasi išlaikyti idealiai higieniškas sąlygas, yra mamų, kurioms svarbu, kad vaikas būtų pavalgęs ir sveikas, yra mamų, kurios akcentuoja tik sveiką mitybą, pasitaiko, kas dėl nieko nesuka galvos ir nori, kad vaikas būtų užsiėmęs, nekvaršintų galvos… Žodžiu, kiekvienai iš mūsų rūpi skirtingi dalykai, bet žinokite – supermamų nėra.

Kodėl aš dalinuosi įrašais, už kuriuos labai lengvai mane galit nuteisti mamų bendruomenė? Pati dažnai atsakau sau į šitą klausimą – todėl, kad suprastume visos, kad supermamyčių nėra ir jei jūs neduodate vaikui telefono, sūrelio ar dar kažko, tai sveikinu, bet esu tikra, jūs irgi kažką darote ne pagal vadovėlį. Ir man tai nelabai rūpi, kiekviena galite elgtis kaip tinkama. Tik nereikia graužti savęs ir kitų, kai yra nukrypstama nuo vieno ar kito požiūrio. Ech, tikrai labai nesunkiai galima užgraužti save, kad mano vaikui du metai, bet jis nemoka kalbėti, kad aš nesugebu visko suspėti ir kiekvieną dieną pagaminti vyrui pietų, kad mano namai nėra tvarkingi, o aš pati kartais žiauriai tingiu kažką daryti, nors visada yra ką daryti… O va ta klasiokė (kurios nemačiau 10 metų), tai viską nerealiai gerai daro, nes jos namai gražūs, vaikai lanko privačius darželius, ji stilingai apsirengusi ir jie kelis kartus į metus skrenda pailsėti, bambą pasvilinti… O ta buvusi bendradarbė (kurios nemačiau 5 metus) turi tris vaikus, visi jie labai protingi, puikiai sutaria, nesipeša ir kiekvienas lanko po 5 būrelius į savaitę… NESAMONĖ. Niekas nėra taip gerai, kaip atrodo Facebook‘e. Tobulo gyvenimo ir viską puikiai darančių bei spėjančių mamų nėra, nekurkime iliuzijų ir neformuokime tokios nuomonės, nes kažkas tuo gali patikėti ir geriausiu atveju susigadinti nuotaiką, o blogiausiu susirgti depresija.  Atsipalaiduojam ir einam ištiesti kojas.

Mamos, linkiu sutikti tolerantiškus žmones ir tuo pavyzdžiu pasekti pačioms!

Peace 

Linkėjimai supermamytėms 😉