Sveiki, esu Kristina, kartais būnu maža mergaitė pilna svajonių, kartais rimta vyrukų mama, bet dažniausiai mama svajojanti, kad jos vaikai augtų laimingoje šeimoje, turėtų kokybišką vaikystę, kad galėtų augti tokie, kokie yra, kad visiems būtų smagu ir linksma… Nuo vaikystės visad sakiau, kad turėsiu tris berniukus ir ketvirtą mergaitę. Daugelis mane pažįstančių žmonių, pasakytų, jog visada būna taip kaip aš suplanuoju 🙂 Vadinasi, pusė tikslo įgyvendinta. 🙂 🙂 🙂 Tiesa pasakius, auginti vaikus nėra taip paprasta, kaip kad galėjo man atrodyti prieš 20 metų, bet geras nusiteikimas, didelis noras ir neužmušamas optimizmas tikrai pagelbėja.
Mūsų pirmagimis Lukas gimė praėjusių metų vasarį. Tai išties aktyvus, smagus vyrukas, kurį auginant nebuvo laiko atsikvėpti nei dienomis, nei naktimis… Nuo jo gimimo iki šiol dar neturėjau tokios nakties kai nueini miegoti vakare ir atsikeli savo lovoje ryte. 🙂 Dėl pakankamai  sudėtingo Luko auginimo, sprendimas netrukus susilaukti antro vaikelio daugelį nustebino, netgi mano mamą. 🙂 Mano atsakymas – nusprendėme susilaukti antro kol dar neprisiminėme, ką reiškia ramiai naktimis miegoti. Ir apskritai, aš stengiuosi nekreipti dėmesio į sunkumus, kurie yra šiandien, tiesiog žinau, kad vėliau džiaugsiuosi ir mėgausiuosi dėl savo sprendimo.
Devynis menesius nežinojome ko sulauksime, ir tik likus kelioms dienoms iki mažylio gimimo paaiškėjo, kad Lukas turės mažąjį broliuką. Šių metų rugpjūtį sulaukėme Tado. Kolkas jaunėlis labai ramus ir taikus mažylis, todėl dažnai pasidžiaugiu, kad auginti pametinukus nėra taip udėtinga kaip, kad aš tikėjausi (mintyse Luko auginimo sudėtingumą buvau padauginus iš dviejų). Tadukas kartais pats užmiega nepastebėtas, mėgsta ir lovytėje pagulėti į karusėlę pažiūrėti, ir ant lavinamojo kilimėlio pakankamai ilgai gali leisti laiką… Nors nėra taip sunku, kaip, kad galėtų būti, bet pasitaiko visko. Apie mūsų rutiną, nutikimus, džiaugsmus bei vagus, mielai papasakosiu ir Jums.

Share: