Išlaisvinam vaizduotę ir linksmai žaidžiame – “Labas, Joga”

Visai neseniai šovė mintis, kad Lukui reikia aktyvesnės veiklos, pastebėjusi, jog jam patinka atkartoti rodomus judesius, be galo mėgsta šokti, žaisti pirščiukų žaidimus ir pan., sugalvojau ieškoti sporto, šokių arba teatro būrelio. Taip Facebook atradau būrelį „Labas, Joga“. Nors ilgą laiką nepavyko į jį nuvažiuoti, džiaugiuosi, kad nepamečiau šios minties. Buvau visiškai teisi galvodama, kad mano vaikui patiks atkartoti rodomas jogos asanas, žinoma, jos tikrai ne visos pavyksta, bet jis stengiasi ir daro taip, kaip moka. Net namuose prakalbus apie jogą gulasi ant žemės ir rodo ką išmokęs. 😀 Tokiame būrelyje mes niekada nebuvome buvę, mus jis nepaprastai sužavėjo…
Tokių vaikiškų suaugusiųjų aš jokiuose užsiėmimuose nebuvau mačiusi, tokių, kurie strikinėja, gulinėja, tupinėja, vaiposi ir prisimena, kad patys buvo vaikai, kad kažkur giliai viduje vis dar turi vaiką, kuris nebijo atrodyti juokingai, kuriam nesvarbu, ką pagalvos aplinkiniai jis tiesiog nori būti čia ir dabar, atsipalaiduoti, padūkti. Užsiėmimus veda žavi charizmatiška moteris, vaikų jogos draugė Milda. Ji išjudintų net didžiausius snobus, priverstų nusišypsoti daugelį, o sudominti vaikus jai, regis vieni, juokai. Kiekvieną kartą apsilankius Milda papasakoja vis naują istoriją, kurios pagalba išlaisvinam vaizduotę ir linksmai žaidžiame: imituojame gyvūnus, prunkčiam kaip kupranugiariai, skraidome kaip drugeliai, nardom kaip undinėlės, žaidžiam su krabais futbolą, riaumojam kaip liūtai, siautėjam kaip beždžioniukai, stovim kaip medžiai, šėlstam it viesulas, bumsim kaip vasaros griaustinis, lyjam, sningam, skrendam ant debesies… Šokame, kol kūne nelieka įtampos, riaumojame, kol nelieka neigiamų emocijų. Man labai patiko užsiėmimų formatas, kad tai nėra nuo pirmos iki paskutines minutės nuobodus pratimų atlikimas ir ate ate. Kartais vaikai ne tik klausosi pasakojamos istorijos sportuodami, bet ir paskaito knygelę, kurioje atranda gyvūnus, juos įvardija ir mokosi atlikti judesius bei garsus tokius kaip jie, pučia plunksneles ar oro burbulus, net gi piešia!
Einant į būrelius vienas iš mano tikslų, kad vaikai išlietų energijos perteklių ir prisipildytų teigiamomis emocijomis. Ir iš pirmo žvilgsnio, regis, būtent tai čia ir vyksta, bet, pasirodo, jogos nauda gerokai gilesnė. Iš Mildos sužinojau daugybę dalykų, kurie dar labiau sustiprino mano džiaugsmą, kad Lukas jogą priėmė ir mėgsta. Joguodami vaikai stiprina raumenis, gerina lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, išmoksta taisyklingai kvėpuoti, mokosi susitelkimo ir nusiraminimo, mažina stresą, užsiėmimų metu vaikai mokosi nuraminti, atpažinti ir įvardinti emocijas, paleisti neigiamas.
Ir jei jums pasirodė, kad kiekvieną kartą atėję į užsiėmimus vaikučiai tvarkingai sustoja ir paklusniai daro jogos asanas, tai jūs labai klystate, čia kaip ir visur su vaikais, būna visko ir net neaišku nuo ko tai priklauso. Pvz. šiandien turėjom tookio smagumo chaosėlį – uch! 🙂 Kartais vaikai nori bėgioti ir gaudyti vienas kitą, kartais juos sudomina užkabina ir jie daro tai, ką rodo Milda, kartais jie domisi visais daiktais esančiais aplinkoj, būna, kad tik stebi kaip mamos joguoja, kartais tiesiog sėdi apsikabinę mamas – viskas yra normalu ir suprantama, man patinka, kad čia nėra griežtų – “ateik, nes REIKIA sportuoti”. Ir nors šiandienos susitikimas toli gražu nebuvo kupinas jogos ramybės, bet vis tiek išėjome atsipalaidavę ir įsijungę šypseną. Dar fainas dalykas – po sporto, kad atvėstume susėdame išgerti arbatos, paplepėti, vaišinamės užkandžiais, smagu, kad vaikučiai mato kaip jų bendraamžiai kremta sveiką užkandį, tada visi labai nori obuolio, uogyčių, nors namuose Luką toli gražu ne visad pavyksta sugundyti obuoliuku.
Apibendrinant noriu dar kartelį pasidžiaugti, kad fizinė ir dvasinė nauda gali būti pasiekiama ne tik lengvai, bet ir smagiai. Jei matote, kad Jūsų vaikui reikia pajudėti, nusiraminti, o galbūt tiesiog smagiai praleisti laiką bendraamžių būryje, mielai kviečiu prisijungti prie mūsų (sportuoti laukiami vaikai nuo 1,5 m. iki tol, kol yra noro). 😉