Prieš keletą mėnesių vyrukus aprengiau marškinėliais iš „Ačiū labai“ ir taaaip prilipo! Man jie vieni mylimiausių. Atrodytų, marškinėliai kaip marškinėliai, bet tuo pačiu ir kitokie… Žodžiu, mes juos nešiojam, skalbiam ir vos tik ištraukus iš džiovyklės norisi vėl rengti mažylius. Nors intensyviai dėvime jau kuris laikas, užrašai išliko nenublukę ir nepakeitę savo pradinės išvaizdos, pati medžiaga neišsitampė, nesusiburbuliavo, nenusiskalbė. Kokybė mane tenkina, o idėja labai džiugina! Ir šiaip, man jie labai lietuviški, patrauklūs, idėja nenuvalkiota ir viskas – pavadinimas, modeliai, užrašai – paprasta, bet tai tik dar kartą patvirtina, kad mažiau yra daugiau. Labai malonu, kad apgalvotos smulkmenos – rūbo priežiūros rekomendacijos išspausdintos nugaros vidinėje pusėje, todėl jokios etiketės neerzina kūno, nereikia nei jų kentėti, nei karpyti.

Už šio prekinio ženklo slepiasi, o gal, tiksliau, stovi iškėlusi galvą, dviejų pametinukų mama Žemyna. Ji nepaprastai veikli ir mane žavi gebėjimu daryti tiek daug vienu metu! Nusprendžiau ją pakalbinti ir tuo pačiu jus supažindinti su “Ačiū labai” idėja.

Vaikystėje galvojau, kad būtų tobula turėti tris sūnus ir ketvirtą dukrytę. Tokia vizija, puikiai atsimenu, man susiformavo pirmoje klasėje, aš kartu mokiausi su vienu vaikinuku, kurio šeimoje buvo trys berniukai, buvau susižavėjusi tuo berniuku ir man atrodė, kad jų šeima puiki, kad broliai labai gerai sutaria ir jiems yra smagu vienam kitą turėti… Tada pradėjau svajoti apie tris berniukus. Iki šiol pavydžiu mamoms, kurių namuose auga trys berniukai. Vėliau sugalvojau, kad dar reiktų ir mergaitės. Na gerai, tegu bus ketvirta mergaitė – pamaniau. 😀 Studijuodama psichologiją, pirmame kurse, per asmenybių teorijas išgirdau Alfred Adler teoriją ir gimimo eiliškumo įtaką. Tada tikrai nusprendžiau turėsiu ne vieną vaikutį. Vėliau dar buvo istorija su vyru, kuris yra vienturtis ir įsivaizdavo, kad šeimoje turi augti vienas vaikas, bet aš turėjau argumentų. Ir rezultatas – kaip matote.

Pasak A. Adler gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliaus susiformavimui. Šeimoje vaikučius augina tie patys tėvai, tačiau jų socialinė aplinka nėra ta pati. Atsirandant vis kitam vaikui šeimoje, keičiasi tėvų požiūris į juos ir tai vaikams sukuria vis skirtingas socialines sąlygas. Jis išskyrė tris svarbiausias vaiko pozicijas šeimoje – pirmasis vaikas, antrasis vaikas ir paskutinis vaikas – gimimo eiliškumas turi skirtingą poveikį kiekvieno vaiko gyvenimo stiliui.

Mašinos vyrams yra mašinos. Sakykit ką norit, bet jiems jos patinka. Bent jau maniškiams. O didelės, tokios į kurias gali atsisėsti abu broliai, yra tikras gėris. Seniai, dar kai Lukas buvo mažas, sugalvojom, kad nupirksim elektromobilį. Atėjus rimtai abiejų vyrukų šventei – padovanojom. Kol kas tai vienas labiausiai pasiteisinusių žaislų (jeigu galima taip ją pavadinti). Turime ją tris savaites ir važiuoja ji kasdieną ir po keletą ilgų ratų.  Vyras rinkosi ilgai ir atsakingai, daug konsultavosi, bandėme įvairius nuomojamus automobiliukus ir testavome kokios funkcijos mums reikalingos. Atitinkančių mūsų iškeltus kriterijus, pasirinktos kainos ribose buvo tik keletas. Jei apie elektromobilį galvojate ir jūs, tai atkreipkite dėmesį į šį variantą, mūsų galva, tai vienas geriausių kainos-kokybės santykių ir jį radome ToyCars.

Lavinanti lėkštė man patiko iš pirmo žvilgsnio, ji pasirodė smagi ir pamaniau, kad gali padėti dvimečiui sūnui pamėgti įvairesnį maistą. Pirkdama net nepagalvojau, kad visų pirma tos lėkštės pagalba reiks lavintis man, nes niekad nebuvau iš tų moterų, kurios iš paprastų dalykų lėkštėje geba sukurti  toookį grožį ir estetinį vaizdą, kad miela malonu žiūrėti. Man labiau pavykdavo koncentruotis į skonį. Tačiau kai lėkštė pateko į mūsų namus, aš stengiausi ir tikrai, gal atrodys keistai, bent pradžioje aš tikrai turėdavau pasukti galvą kaip ką sudėlioti veiduko lėkštėje, vėliau viskas ėjosi lengviau, kuo dažniau tą dariau, tuo lengviau pavykdavo pateiktį įvairų, spalvingą, skanų bei maistingą maistą ar užkandžius, bet aš dar mokausi… Pastebėjau, kad mano bei vyro lėkštėje taip pat atsirado daugiau spalvų, įvairovės, dažniau pasistengiu gražiau pateikti. Ir tai asmeninis mano pasiekimas. Vadinasi, be tikėtosios naudos gavau ir pridėtinę vertę.

O jei kalbėtume apie vaikus, aš visada vertinu dalykus, kurie paprastoje kasdienybėje suteikia daugiau naudos nei įprastai. Šioje lėkštėje ne tik smagiai pateikiamas maistas, kuris, sakyčiau, labai priimtinas vaikiškai akiai, bet natūraliai norisi įvairovės, nes reikia padaryti šukuoseną, barzdą, nosytę, akytes ir pan. O valgant vaikas atpažįsta veiduko dalis, skaičiuoja kiek uogyčių sudaro auskariukus, kokios spalvos akys ir valgymas tampa savotišku žaidimu. Vaikai yra įpratę, kad jiems visa veikla tarsi žaidimas, čia tik mums atrodo, kad valgymas rimtas reikalas ir reikia suvalgyti visą košę, mėsytę bei garnyrą.

Ei, ateina saulė! Vakar man jau gerokai karšta buvo! Taip ir norisi traukti gražiausias, ryškiausias sukneles! Šią vasarą aš užsiciklinau ant žalios spalvos, nes norisi man jau vėl būti ryškiai, gražiai, o žalia prie mano plaukų spalvos labai neblogai žiūrisi. Ir, žinokit, privargau aš beieškodama gražios žalios spalvos, o jei dar norisi patogios, stilingos… Na tai yra ką veikti, tikrai.  Bet, kas ieško, tas randa! 😀 Taip nutiko ir man. 😀

Matydama, kad ekologiškų, draugiškos sudėties, priemonių apžvalgos susilaukia didelio jūsų dėmesio, nusprendžiau papasakoti dar apie du mūsų vyrukų jau seniai naudojamus ir pamėgtus gaminius – SENSÈ drėkinantį – raminantį kremą vaikams su alijošiumi ir taukmedžio sviestu bei BABY ANTHYLLIS vaikišką prausiklį. Mielai pasidalinsiu priežastimis, kodėl jie mums patiko ir kas lėmė, kad iš tikrai didelės gausos produktų būtent šie pateko į mūsų namus – puikios sudėtys ir veiksmingumas – pagrindiniai veiksniai, kurie papirko.

Kartais būna minčių galvoje, tačiau nėra laiko. Kartais yra laiko, bet nėra įkvėpimo. O jei pasitaiko, kad visko atsiranda ir bandai kažką sukurti, paaiškėja, kad turi dvi kaires rankas. Gaila. Todėl man ir patinka, kad gausybėje masinės gamybos rūbų galima surasti kažką originalaus, netgi galima surasti talentingus žmones, kurie puikai supranta papasakotas mintis ir geba jas įgyvendinti netgi geriau nei įsivaizdavai (ko niekada nenutinka bandant įgyvendinti pačiai). Oi, kaip aš čia iš toli ir per aplinkui… 😀 Tiesiog noriu pasidžiaugti radusi “Ryžą lapę” ir talentą, kuris slepiasi už šio pavadinimo.

Ką nuveikti smagaus Vilniuje? Man dažnai pasirodo, kad didžioji dalis įdomybių yra Kaune… Kažkodėl. 😀 Bet Vilniuje galima nulėkti į Dino parką! Mums jis pakeliui kai važiuojame namo iš miesto ir Lukas jau seniai baksnojo pirštu rodydamas dinozaurus, bet mes kažkaip neskubėjome jų aplankyti. O kai pagaliau prisiruošėm, džiaugėmės ir vieni kitiems žadėjome sugrįžti.

Ughu! Oficialu – bedančių mūsų šeimoje neliko. Mažyliui 10 mėn ir jau lenda pirmasis dantukas (aplenkė brolį, nes tam išdygo beveik metukų laiko). Netrukus dantukus valysime jau visa šeima. Tiesą pasakius, iš mamų dažnai girdžiu, kad jos dantų vaikams nevalo (2-3 metai) arba leidžia valytis patiems. Mano žiniomis, dantukus reikia valyti vos jiems pasirodžius ir valyti turi ne vaikai, o tėvai bent iki pirmos klasės. Todėl man pasirodė labai keista, kad tėveliai visiškai nevalo vaikučiams dantukų. Tai svarbu ne tik dėl dantų problemų prevencijos, bet ir dėl teisingų įpročių formavimo. Šiek tiek paskaitinėjus radau statistiką, kuri mane dar labiau nuliūdino. :/

-Važiuojam į zoologijos sodą? – klausiu vyro.

-Į kokį?

-Į tą, kur gyvena liūtas.

Ir jam aišku. 🙂 O koks jums zoologijos sodas šovė į galvą? Dabar jau Lietuvoje jų yra bent keletas, bet man vis tiek pirmiausia į galvą ateina Kauno, t.y. Lietuvos zoologijos sodas. Tas, į kurį važiavome iš mokyklos, su visa klase… Tada paskutinį kartą ten ir buvau. Ir dabar pagalvojau, kad mano vaikams, o ypač vyresnėliui jau tikrai bus labai smagu pamatyti tuos gyvūnus, apie kuriuos kalbėjome vartydami knygutes. Tiesa pasakius, kad buvau mačiusi tiek realių gyvūnų net ir pati primiršus buvau – liūtai, zebrai, žirafos, tigras ir dar galybė. Prieš vykdama paskaičiau svetainėje, kad ten yra priskaičiuojama net apie 2000 vienetų gyvūnų, daugiau kaip 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.