Liepos pabaigoje atšventėme Luko ir Tado krikštynas ir tada jau prasidėjo vasara, nes iki tol, planavimas, galvojimas… Tikrai buvo nerimo ir jaudulio ir labai gaila, kad toli gražu ne viskas pavyko taip puikiai, kaip norėta… Nusprendžiau pasidalinti savo pasirinkimais ir patirtimi, gal nuspręsite kažką pasirinkti arba kaip tik nesirinkti. 

Parašiusi visą tekstą grįžtu vėl i pradžią. Pradžia niūroka ir gausi skundų, ilgai delsiau ir vis nekilo ranka rašyti, nes žinojau, kad ne apie visas paslaugas galėsiu atsiliepti teigiamai… Visgi keliems žmonėms, buvau užsiminus, kad labai džiaugiuosi dalimi gautų paslaugų ir, kad būtinai pasidalinsiu apie jas savo tinklaraštyje, todėl nerašyti negalėjau, o rašyti praleidžiant pusė svarbios informacijos man pasirodė nesąžininga, todėl labai atvirai ir nuoširdžiai dalinuosi savo pasirinkimais ir emocijomis, kuriuos jie paliko.

Įkvėpti Anykščių apsidairėm „savam kieme“, neįsivaizduoju kodėl, bet buvau pamiršus apie Liepkalnį… Bet, patikėkit, tas nuolatinis Luko prašymas „dar ant kalniukų!“, kurį per dieną išgirstam N kartų priverčia pasukti galvą. O, pasirodo, Vilniečiai turi kuo puikiausias pramogas (tiek vasarą, tiek žiemą), subalansuota visai šeimai, bet tinka ir tiems, kurie vaikučių neturi. Kai jau atradom… Tai per mėnesį pora kartų buvome nulėkę, o sūnaus prašymai dar tik šiek tiek praretėjo… Matyt, dvimetis labai jaučia adrenalino poreikį. 🙂 Čia pramogų ras įvairaus plauko nuotykių ieškotojai.

Kaip aš džiaugiuosi, kad vis dažniau atsiranda laiko pakeliauti ir pasižvalgyti savoje šalyje. Čia tiek daug dar visko neatrasta ir nepamatyta, arba kartais pamatyta, bet seniai ir tos vietos yra vertos aplankyti vėl ir vėl. Šiandien pasidalinsiu savo trumpučių atostogų Anykščiuose įspūdžiais. Mes ten buvome keletą dienų, bet tyrinėjom miestą ir apylinkes gana lėtu, prie vaikų rutinos priderintu, tempu, todėl dalies norėto ir planuoto net nespėjome, nes čia tikrai yra ką veikti – Lajų takas, Labirintų parkas, kalnų rogutės, Siaurukas, Arklio muziejus ir kita… Gaila, kad liko naplankytų vietų, tokių kaip pvz. Arklio muziejus, bet bus proga sugrįžti, būtinai apsigyvensime ten pat. Džiaugiuosi, kad Anykščiuose pavyko surasti puikų viešbutį, idealiai pritaikytą šeimai, tai „Gradiali Anykščiai“. 

Ar naudojate vitaminus? O veidui? Ar esate girdėję, kad naudojant vitaminą C tiesiai ant epidermio, oda jį įsisavina 30 kartų geriau nei geriamą. Pasirodo, vitaminas C gali būti ir odos priežiūros gaminys! Novexpert serumas su vitaminu C yra unikalus tuo, kad jame yra net 25% vitamino C koncentracija, o pats vitaminas yra stabilizuotas, tai reiškia, kad jis nesuyra – kiek teko skaityti, šis vitaminas esantis įvairiuose produktuose kepant, gaminant, nuo šviesos suyra, todėl jo reikia vartoti papildomai. Jį galima naudoti ištisus metus (niekad iki šiol nesu girdėjusi apie tai, kad odos priežiūros gaminiais su vitaminu C būtų tinkami naudoti saulėtuoju metų laiku), tinka jautriai odai ir dar daugybė dalykų, kurie patraukė mano dėmesį… Įdomu, tiesa? Kviečiu daugiau skaityti apie šį Prancūzijos mokslininkų ir gydytojų sukurtą unikalų produktą, kuris yra pasiekiamas ir įperkamas daugeliui iš mūsų.

Vaikų žaidimų kambarį visuomet mielai renkuosi kai norisi pakeisti aplinką man ar vaikučiams, kai atsiranda poreikis, kad mažyliai išsidūktų. Žaidimų kambariai labai populiarūs šventėms, gimtadieniams, krikštynoms, nes vaikai čia yra visiškai užsiėmę, nebijo dūkti, išbando naujus žaislus bei veiklas, nereikia specialiai rūpintis šventės programa ar  mažųjų užimtumu, plius tokiose erdvėse puikiai telpa ir didelis pulkelis vaikučių, kuriuos namuose sutalpinti kartais sudėtinga. Artėja trečiasis Luko gimtadienis, todėl pradedame po truputį dairytis tinkamos vietos ir jaučiu vasarį būsime išsirinkę pačią pačiausią. 🙂 🙂 Šiandien apie vieną puikią erdvę žaidimams ir laisvalaikiui Vilniuje – “Kikilio lizdas“.

Dažnai aš jums pasidžiaugiu, kad tik dabar, augindama antrą vaikutį, atradau vieną ar kitą gėrį, bet šį kartą pasidžiaugsiu seniai surastais ir įsimylėtais merino vilnos rūbeliais.  

Žinau, kad yra daug skirtingų tipų žmonių ir jei šį tekstą skaito tie, kurie puikiai žino, kas yra merino vilna arba tie, kurie niekad neskaito teksto iki pabaigos, tai informacija specialiai Jums – šiuo metu GREEN ROSE taiko 25 % nuolaidą vaikiškiems merino vilnos rūbeliams – skubėkite rinktis, nes mačiau, kad spalvų ir dydžių jau pradeda mažėti.

Kalbą apie užkandžius aš tikriausiai visada pradedu tuo pačiu sakiniu – kai prireikia kažkur vykstant pasiimti užkandžių, neretai tenka pasukti galvą, ką įdėti! 😀 Tikrai, nes jei nepasuku galvos namuose, tai mieste gaunasi visaip… Net ir taip, kad girtis nėra kuo, kartais tenka bandelę pasičiupti ar dar kažką panašaus. Todėl tikrai labai labai reikia „pasukti“ galvą namuose… Net jei dėžutėje atsidurs riestainis ar kukurūzai, tai vis tiek nebus paskutinės minutės pasirinkimas parduotuvėje ir tikėtina, bus geresnis variantas, be cukraus, nereikalingų maisto priedų ir pan.
Pamen, būdavo, jei kelionė ilgesnė, prisidedi krūvą dėžučių, kiekvienam valgymui po kelis variantus (kiekvienam valgytojui), nes juk išvyka su piktais ir alkanais vaikais nė nepanaši į smagų savaitgalį… Ir prisipažinsiu, mane tas kalnas dėžučių šiek tiek erzindavo, bet čia yra ir geroji pusė – kur atsiranda problema, visada yra ir sprendimo variantas. Šįkart tai Bentologija priešpiečių dėžutė. Naudojame mažos rankinės ir Bento dėžučių rinkinį Camo – superinis sprendimas! Stilinga, patogu, puikiai išlaiko temperatūrą, o maistas dėžutėje nesusiliečia, neišbėga, nesusimaišo kvapai.

Sužinojusi, kad tapsiu mama nusprendžiau minimalizuoti visas naudojamas odos priežiūros ir kosmetikos priemones dėl daugelio priežasčių. Norėjosi, kad į organizmą patektų kuo mažiau nereikalingų medžiagų, tačiau begales laiko skirti naujų priemonių pasirinkimui ir analizavimui nesinorėjo, todėl kas nebuvo būtina, tiesiog atsisakiau, o kitas priemones rinkausi natūralias, ekologiškas. Dekoratyvinės kosmetikos praktiškai visai nenaudojau, nors iki to laiko makiažas buvo kasdieninė būtinybė. Pradėjusi vengti dekoratyvinės kosmetikos, pastebėjau, kad įkaliau sau į galvą keletą įsitikinimų – neturiu tam laiko, naudojant dekoratyvinę kosmetiką, ypač netinkamą, didėja tikimybė užkimšti poras, to norėjosi išvengti, nes besilaukiant ir žindant daugelis priemonių nuo spuogų nėra tinkamos, o mano oda linkusi į juos, didžioji dalis dekoratyvinės kosmetikos yra nenatūralios… Ir šie teiginiai iš dalies tikrai yra tiesa, pvz. ne taip seniai kažkur išvykstant norėjau pasidažyti, o vyro nebuvo namuose, tai, kad vaikai leistų mamai ramiai pasigražinti vieną teko pasodinti į vonią (be vandens) su žaislais, o kitam duoti valytis dantis, ramaus laiko buvo nedaug, teko greitai susisukti. Vasarą makiažo privengdavau dar ir dėl to, kad retas kuris atlaiko karštos dienos iššūkį.

Voverytės butikėlį pastebėjau seniai, dar augant Lukui mačiau I CAN šaukštelius ir galvojau, jog būtų visai smagu, kad sūnus išmoktų anksti savarankiškai valgyti, bet kažkaip taip ir liko nenupirkta… Po truputį, po truputį jis mokėsi įprastais vaikiškais stalo įrankiais, kartais, žinoma, rankelėmis ir išmoko. Jam leidau bandyti nuo labai anksti, dabar net nepamenu tiksliai, bet manau kokių 7-8 mėn. jis jau kuo puikiausiai savarankiškai bandydamas išsiterliodavo net ausis ir laukdavo kol mama pamaitins normaliai. 🙂 Leidau pačiam bandyti kadangi laukiausi mažylio, žinojau, jog jam gimus nebeturėsiu tiek rankų, kad abu pamaitinčiau, o ir pačiai reiks spėti užkrimsti. Kiekvienas Luko valgymas baigdavosi nusirengimu maitinimo kėdutėje, lipimu į kriauklę ir rimtu apsiprausimu. Taip jis bebandydamas 1.5 metų jau valgė savarankiškai kuo puikiausiai! Augindama antrą sūnų, nusprendžiau palengvinti mokymąsi.

Praėjusio mėnesio pabaigoje šventėme savo vyrukų krikštynas. Daugybė pasirinkimų, sprendimų, užsakymų… Visko tikrai nemažai reikėjo suderinti, įsigyti, apgalvoti. Dalimi pasirinkimų labai džiaugiuosi, dalį dabar tikrai keisčiau, jei ir vėl organizuočiau šią šventę (kažkada surašysiu viską, gal jums padės išvengti klaidų). Vienas geriausių sprendimų – užsakyti animatorių. Dvejojau ar to tikrai reikia, nes šventėje vaikučiai tik du, mūsų Lukas ir Tadas, galvojau gal atrodys juokingai. Svarsčiau ilgai, bet mano dvejones pakeitė kita mintis – kalbant atvirai, nemažai dalykų krikštynose vaikučiams nepatinka – pvz. ceremonija bažnyčioje, mūsiškiai beveik visą laiką praverkė, fotosesija – nors ir puiki fotografė, fotosesija pakankamai laisvu formatu ir vaikučiai praktiškai nebuvo varžomi judėti, vis tiek nuvargo, karštis žinoma prisidėjo…  O juk šventė vaikų, todėl pasitarėm, pagalvojom, kad reikia kažko specialiai jiems ir pakvietėm kiškį iš Šypsomės.lt – vaikų animatoriai !