Liepos pabaigoje atšventėme Luko ir Tado krikštynas ir tada jau prasidėjo vasara, nes iki tol, planavimas, galvojimas… Tikrai buvo nerimo ir jaudulio ir labai gaila, kad toli gražu ne viskas pavyko taip puikiai, kaip norėta… Nusprendžiau pasidalinti savo pasirinkimais ir patirtimi, gal nuspręsite kažką pasirinkti arba kaip tik nesirinkti. 

Parašiusi visą tekstą grįžtu vėl i pradžią. Pradžia niūroka ir gausi skundų, ilgai delsiau ir vis nekilo ranka rašyti, nes žinojau, kad ne apie visas paslaugas galėsiu atsiliepti teigiamai… Visgi keliems žmonėms, buvau užsiminus, kad labai džiaugiuosi dalimi gautų paslaugų ir, kad būtinai pasidalinsiu apie jas savo tinklaraštyje, todėl nerašyti negalėjau, o rašyti praleidžiant pusė svarbios informacijos man pasirodė nesąžininga, todėl labai atvirai ir nuoširdžiai dalinuosi savo pasirinkimais ir emocijomis, kuriuos jie paliko.

Įkvėpti Anykščių apsidairėm „savam kieme“, neįsivaizduoju kodėl, bet buvau pamiršus apie Liepkalnį… Bet, patikėkit, tas nuolatinis Luko prašymas „dar ant kalniukų!“, kurį per dieną išgirstam N kartų priverčia pasukti galvą. O, pasirodo, Vilniečiai turi kuo puikiausias pramogas (tiek vasarą, tiek žiemą), subalansuota visai šeimai, bet tinka ir tiems, kurie vaikučių neturi. Kai jau atradom… Tai per mėnesį pora kartų buvome nulėkę, o sūnaus prašymai dar tik šiek tiek praretėjo… Matyt, dvimetis labai jaučia adrenalino poreikį. 🙂 Čia pramogų ras įvairaus plauko nuotykių ieškotojai.

Kaip aš džiaugiuosi, kad vis dažniau atsiranda laiko pakeliauti ir pasižvalgyti savoje šalyje. Čia tiek daug dar visko neatrasta ir nepamatyta, arba kartais pamatyta, bet seniai ir tos vietos yra vertos aplankyti vėl ir vėl. Šiandien pasidalinsiu savo trumpučių atostogų Anykščiuose įspūdžiais. Mes ten buvome keletą dienų, bet tyrinėjom miestą ir apylinkes gana lėtu, prie vaikų rutinos priderintu, tempu, todėl dalies norėto ir planuoto net nespėjome, nes čia tikrai yra ką veikti – Lajų takas, Labirintų parkas, kalnų rogutės, Siaurukas, Arklio muziejus ir kita… Gaila, kad liko naplankytų vietų, tokių kaip pvz. Arklio muziejus, bet bus proga sugrįžti, būtinai apsigyvensime ten pat. Džiaugiuosi, kad Anykščiuose pavyko surasti puikų viešbutį, idealiai pritaikytą šeimai, tai „Gradiali Anykščiai“. 

Vaikų žaidimų kambarį visuomet mielai renkuosi kai norisi pakeisti aplinką man ar vaikučiams, kai atsiranda poreikis, kad mažyliai išsidūktų. Žaidimų kambariai labai populiarūs šventėms, gimtadieniams, krikštynoms, nes vaikai čia yra visiškai užsiėmę, nebijo dūkti, išbando naujus žaislus bei veiklas, nereikia specialiai rūpintis šventės programa ar  mažųjų užimtumu, plius tokiose erdvėse puikiai telpa ir didelis pulkelis vaikučių, kuriuos namuose sutalpinti kartais sudėtinga. Artėja trečiasis Luko gimtadienis, todėl pradedame po truputį dairytis tinkamos vietos ir jaučiu vasarį būsime išsirinkę pačią pačiausią. 🙂 🙂 Šiandien apie vieną puikią erdvę žaidimams ir laisvalaikiui Vilniuje – “Kikilio lizdas“.

Praėjusio mėnesio pabaigoje šventėme savo vyrukų krikštynas. Daugybė pasirinkimų, sprendimų, užsakymų… Visko tikrai nemažai reikėjo suderinti, įsigyti, apgalvoti. Dalimi pasirinkimų labai džiaugiuosi, dalį dabar tikrai keisčiau, jei ir vėl organizuočiau šią šventę (kažkada surašysiu viską, gal jums padės išvengti klaidų). Vienas geriausių sprendimų – užsakyti animatorių. Dvejojau ar to tikrai reikia, nes šventėje vaikučiai tik du, mūsų Lukas ir Tadas, galvojau gal atrodys juokingai. Svarsčiau ilgai, bet mano dvejones pakeitė kita mintis – kalbant atvirai, nemažai dalykų krikštynose vaikučiams nepatinka – pvz. ceremonija bažnyčioje, mūsiškiai beveik visą laiką praverkė, fotosesija – nors ir puiki fotografė, fotosesija pakankamai laisvu formatu ir vaikučiai praktiškai nebuvo varžomi judėti, vis tiek nuvargo, karštis žinoma prisidėjo…  O juk šventė vaikų, todėl pasitarėm, pagalvojom, kad reikia kažko specialiai jiems ir pakvietėm kiškį iš Šypsomės.lt – vaikų animatoriai !

Mašinos vyrams yra mašinos. Sakykit ką norit, bet jiems jos patinka. Bent jau maniškiams. O didelės, tokios į kurias gali atsisėsti abu broliai, yra tikras gėris. Seniai, dar kai Lukas buvo mažas, sugalvojom, kad nupirksim elektromobilį. Atėjus rimtai abiejų vyrukų šventei – padovanojom. Kol kas tai vienas labiausiai pasiteisinusių žaislų (jeigu galima taip ją pavadinti). Turime ją tris savaites ir važiuoja ji kasdieną ir po keletą ilgų ratų.  Vyras rinkosi ilgai ir atsakingai, daug konsultavosi, bandėme įvairius nuomojamus automobiliukus ir testavome kokios funkcijos mums reikalingos. Atitinkančių mūsų iškeltus kriterijus, pasirinktos kainos ribose buvo tik keletas. Jei apie elektromobilį galvojate ir jūs, tai atkreipkite dėmesį į šį variantą, mūsų galva, tai vienas geriausių kainos-kokybės santykių ir jį radome ToyCars.

Ką nuveikti smagaus Vilniuje? Man dažnai pasirodo, kad didžioji dalis įdomybių yra Kaune… Kažkodėl. 😀 Bet Vilniuje galima nulėkti į Dino parką! Mums jis pakeliui kai važiuojame namo iš miesto ir Lukas jau seniai baksnojo pirštu rodydamas dinozaurus, bet mes kažkaip neskubėjome jų aplankyti. O kai pagaliau prisiruošėm, džiaugėmės ir vieni kitiems žadėjome sugrįžti.

-Važiuojam į zoologijos sodą? – klausiu vyro.

-Į kokį?

-Į tą, kur gyvena liūtas.

Ir jam aišku. 🙂 O koks jums zoologijos sodas šovė į galvą? Dabar jau Lietuvoje jų yra bent keletas, bet man vis tiek pirmiausia į galvą ateina Kauno, t.y. Lietuvos zoologijos sodas. Tas, į kurį važiavome iš mokyklos, su visa klase… Tada paskutinį kartą ten ir buvau. Ir dabar pagalvojau, kad mano vaikams, o ypač vyresnėliui jau tikrai bus labai smagu pamatyti tuos gyvūnus, apie kuriuos kalbėjome vartydami knygutes. Tiesa pasakius, kad buvau mačiusi tiek realių gyvūnų net ir pati primiršus buvau – liūtai, zebrai, žirafos, tigras ir dar galybė. Prieš vykdama paskaičiau svetainėje, kad ten yra priskaičiuojama net apie 2000 vienetų gyvūnų, daugiau kaip 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.

Nuo pat mažens vaikai domisi juo supančiu pasauliu, su aplinka susipažįsta pasinaudodami savo juslėmis, todėl jei tėvai nori prisidėti prie ankstyvojo vaiko lavinimo, turėtų didesnį dėmesį sutelkti būtent į sensorinį vystymąsi. Tai žinodama, nusprendžiau su savo mažaisiais vyrukais aplankyti VLC KAUNAS – VAIKŲ IR JAUNIMO VISAPUSIŠKO LAVINIMO CENTRE vykstantį pojūčių lavinimo užsiėmimą.

Mes su vyru jau seniai vis žadame, kad kai jau turėsime vaikučių, tai keliausim po Lietuvą, pamatysim ko dar nematėm, aplankysim vietas, kuriose buvom tik mokyklos laikais per ekskursijas… Ir tikrai, vaikai yra gėris, dėl kurių nesunku atidėti darbus ir vykti pramogauti, nors paprastai dėl savo užgaidų nenustumtum reikalų į šalį. Vyresnėlio amžius labai jau tinkamas kelionėms, įspūdžiams, smagu vaikui parodyti dalykus, apie kuriuos skaitėme knygutėse, labai įdomu matyti kaip jis reaguoja pvz. į pirmą kartą matomus gyvūnus… Todėl vieną pavasario rytą išsiruošėme į Kauną, nusprendėme aplankyti Zoopark– pirmąjį Lietuvoje kontaktinį zoologijos sodą.